Gripas – tai ūminė, labai užkrečiama virusinė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia A ir B tipo gripo virusai. Virusai plinta:

• oro lašeliniu būdu (kosint, čiaudint, kalbant),
• per artimą kontaktą,
• per rankas ir užterštus paviršius.

 

Gripas pasižymi staigia pradžia. Dažniausi simptomai: aukšta temperatūra (dažnai >38 °C), galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, sausas kosulys, gerklės skausmas, sloga, stiprus bendras silpnumas ir nuovargis.

Liga paprastai trunka 5–7 dienas, tačiau kosulys ir silpnumas gali išlikti ilgiau.

 

Gripo komplikacijos

Nors dauguma žmonių pasveiksta be specifinio gydymo, gripas gali sukelti rimtas komplikacijas: virusinį arba bakterinį plaučių uždegimą, širdies raumens (miokardito) ar smegenų pažeidimus, lėtinių ligų paūmėjimą (astmos, LOPL, širdies ligų, diabeto), hospitalizaciją ar mirtį.

 

PSO duomenimis, sezoninis gripas kasmet pasaulyje sukelia milijonus sunkių susirgimų atvejų ir šimtus tūkstančių mirčių.

 

Kodėl būtina kasmetinė vakcinacija?

Gripo virusai nuolat keičiasi (mutuoja), todėl: kiekvienais metais cirkuliuoja šiek tiek skirtingos viruso atmainos; vakcinos sudėtis kasmet atnaujinama pagal PSO rekomendacijas, remiantis pasauline virusų stebėsenos sistema; apsauga nuo gripo laikui bėgant silpnėja.

 

Dėl šių priežasčių skiepytis rekomenduojama kasmet, net jei asmuo buvo skiepytas ankstesniais metais.

 

Kaip veikia gripo vakcina?

Gripo vakcina skatina imuninę sistemą gaminti apsauginius antikūnus prieš konkrečias viruso atmainas.

Šiuo metu dažniausiai naudojamos: inaktyvuotos (negyvos) injekcinės vakcinos.

Vakcina negali sukelti gripo, nes joje nėra aktyvaus ligą sukeliančio viruso.

 

Apsauga susiformuoja maždaug per 2 savaites po skiepijimo.

 

Vakcinos veiksmingumas

Gripo vakcinos veiksmingumas priklauso nuo: žmogaus amžiaus ir sveikatos būklės, cirkuliuojančių virusų atitikimo vakcinos sudėčiai.

Net jei apsauga nuo užsikrėtimo nėra visiška, vakcinacija: reikšmingai sumažina sunkių ligos formų riziką, mažina hospitalizacijos tikimybę, sumažina komplikacijų ir mirties riziką, sumažina intensyvios terapijos poreikį.

 

Moksliniai tyrimai rodo, kad vakcinacija ypač veiksmingai apsaugo nuo sunkių pasekmių rizikos grupėse.

 

Kam skiepai rekomenduojami pirmiausia?

PSO ir ECDC prioritetinėmis grupėmis laiko: 65 metų ir vyresnius asmenis, nėščiąsias (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu), asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis (širdies, plaučių, inkstų, kepenų, neurologinėmis ligomis, cukriniu diabetu ir kt.), asmenis su nusilpusia imunine sistema, sveikatos priežiūros darbuotojus, socialinės globos įstaigų gyventojus, mažus vaikus.

Daugelyje šalių rekomenduojama skiepytis visiems asmenims nuo 6 mėnesių amžiaus, siekiant sumažinti viruso plitimą visuomenėje.

 

Kada geriausia skiepytis?

Skiepytis rekomenduojama rudens mėnesiais, prieš prasidedant aktyviam gripo sezonui.

Tačiau vakcinacija naudinga ir vėliau sezono metu, jei asmuo dar nebuvo paskiepytas.

 

Saugumas ir galimos reakcijos

Gripo vakcinos yra saugios ir jų saugumas nuolat stebimas tarptautiniu mastu.

Galimos lengvos ir trumpalaikės reakcijos: paraudimas, skausmas ar patinimas injekcijos vietoje, nedidelis karščiavimas, nuovargis, galvos ar raumenų skausmas.

Šie simptomai paprastai praeina per 1–3 dienas.

Sunki alerginė reakcija (anafilaksija) yra labai reta. Asmenys, turėję sunkią alerginę reakciją ankstesnei gripo vakcinai ar jos sudedamosioms dalims, turėtų pasitarti su gydytoju.

 

Vakcinacijos reikšmė visuomenės sveikatai

Gripo vakcinacija: mažina viruso plitimą bendruomenėje, apsaugo pažeidžiamiausius asmenis, mažina sveikatos priežiūros sistemos apkrovą, padeda išvengti epideminių protrūkių.

Didelis skiepijimo mastas yra svarbi visuomenės sveikatos priemonė.